Viurcburgas
Viurcburgas vok. Würzburg | |
---|---|
Viurcburgas. Tiltas per Mainą ir Marienburgo tvirtovė | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Bavarija |
Regionas | Žemutinė Frankonija |
Gyventojų | 134 440 |
Plotas | 87,63 km² |
Tankumas | 1 534 žm./km² |
Altitudė | 177 m |
Pašto kodas | 97018–97084 |
Tinklalapis | [1] |
Vikiteka | Viurcburgas |
Viurcburgas (vok. Würzburg) – miestas pietų Vokietijoje, Bavarijoje, Žemutinės Frankonijos regione (jo centras), prie Maino upės. 134,4 tūkst. gyventojų (2008 m.). Automobilių, spausdinimo mašinų, elektrotechnikos pramonė. Veikia 1582 m. įkurtas Viurcburgo universitetas, konservatorija, botanikos sodas.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viurcburgas išsaugojęs netaisyklinąjį viduramžių išdėstymo planą. Po XVIII a. architekto J. B. Noimano rekonstrukcijos įgijo taisyklingų bruožų. Maino kairiajame krante yra XI–XVI a. Marienburgo tvirtovė su Marijos rotonda, XVII–XVIII a. rūmais, XIII a. donžonu. Iš kitų svarbių Viurcburgo architektūros paminklų paminėtina Šv. Kiliano katedra (1024–1188 m., XIII a. perstatyta) su turtingu barokiniu XVIII a. interjeru, kitos XIV–XVIII a. gotikinės ir barokinės bažnyčios, 1753 m. pastatyti barokiniai vyskupų rūmai, XIV–XVIII a. gyvenamieji namai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viurcburgo miestas susiformavo iš romėnų tvirtovės. 741 m. tapo vyskupijos centru, o miesto teises įgijo 1030 m. XII a. turėjo savivaldą[1].
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Würzburger Kickers futbolo klubas
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Feirbou, JAV
- Dandi, Jungtinė Karalystė
- Kanas, Prancūzija
- Ročesteris, JAV
- Mvanza, Tanzanija
- Ocu, Japonija
- Salamanka, Ispanija
- Zūlis, Vokietija
- Umėjas, Švedija
- Brėjus, Airija
Paveikslėlių galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Viurcburgas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 325 psl.