Ptolemėjas III Euergetas I

Ptolemėjas III Euergetas I (Greek: Πτολεμαῖος Εὐεργέτης, Ptolemaĩos Euergétēs, valdė 246 m. pr. m. e. – 222 m. pr. m. e.) – Egipto faraonas, priklausęs Ptolemėjų dinastijai.

Ptolemėjas III, Ptolemėjo II ir Arsinės I sūnus, atėjo į valdžią po tėvo mirties 246 m. pr. m. e. Jis vedė Berenikę II 244/243 m. pr. m. e. ir susilaukė vaikų:

• Arsinė III, gimusi 246/245 m. pr. m. e., ištekėjo už Ptolemėjo IV
• Ptolemėjas IV Filopatoras gimė apie 244 m. pr. m. e.
• Tikriausiai Lisimachas, tikslus berniuko vardas nežinomas. Jis gimė 243 m. pr. m. e.^[1]
• Aleksandras gimė apie 242 m. pr. m. e.^[2]
• Magas, gimęs apie 241 m. pr. m. e. Ptolemėjo IV įsakymu nužudytas^[3].
• Berenikė gimė apie 239 m. pr. m. e. ir po metų mirė^[4].

Ptolemėjas III pirmasis dekretus skelbė dviem kalbom, trijomis rašymo sistemomis ant didelių akmeninių blokų. Jis liepė sukurti Kanopuso akmenį 238 m. pr. m. e. Memfio stelą sukūrė jo sūnus Ptolemėjas IV apie 218 m. pr. m. e., o Rozetės akmuo atsirado anūko Ptolemėjo V įsakymu 196 m. pr. m. e.

Ptolemėjo III stelos susijusios su šventikais ir dukters Berenikės atminimu. Be to Ptolemėjas III įkūrė Serapeumą, skirtą dievui Serapiui.

Jis toliau plėtė Aleksandrijos biblioteką ir rašė laiškus „visiems pasaulio valdovams“, prašydamas paskolinti savo knygas. Kai atėniečiai jam paskolino Euripido,  Aischilo,  Sofoklio tekstus, jis juos nukopijavo, kopijas gražino, o originalus pasiliko, Pasakojama, kad Aleksandrijos uoste sustoję laivai buvo apieškomi dėl knygų.

Dėl intrigų Seleukidų rūmuose Ptolemėjaus III vyresnioji sesuo Berenikė ir jos kūdikis buvo nužudyti. Egiptiečiai įsiveržė į Siriją, užėmė Antiochiją, pasiekė Babiloną. Mainais į taiką Ptolemėjas gavo šiaurinę Siriją su Antiochijos uostu, o Ptolemėjų valstybė pasiekė galios viršūnę.

Vikiteka: Ptolemėjas III Euergetas I – vaizdinė ir garsinė medžiaga