Liepos 18

Liepos 18 yra 199-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 200-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 166 dienos.

(kol kas neįvestos) Tarptautinė aludarių diena

Arnoldas – Eimantė – Ervinas – Fridrikas – Kamilis – Tautvilas

• 1492 – Aleksandras išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu;
• 1917 – Reichstage pasiūlyta Vokietijos kancleriui sudaryti nepriklausomą valstybę (Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę), kurios valdovu būtų Vokietijos imperatorius;
• 1928 – sudužo Lietuvos karo aviacijos vyr. puskarininkio Miko Mažono ir vyr. leitenanto Jono Tumelio pilotuojamas naikintuvas Ansaldo SVA.10. Pilotai žuvo.
• 1943 – vokiečiai pareikalavo darbams į Vokietiją išvežti dešimtadalį Lietuvos gyventojų;
• 1961 – padėtas kertinis Elektrėnų jėgainės akmuo;
• 1994 – pasirašyta Laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga.

• 1896 m. – Marija Aukštaitė, (tikr. Kotryna Radkevičiūtė-Navikevičienė) prozininkė, poetė^[1] (m. 1987 m.).
• 1907 m. – Česlovas Janušas, Lietuvos tapytojas marinistas, scenografas (m. 1993 m.).
• 1909 m. – Vincas Maciūnas, Lietuvos literatūrologas, filologijos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1916 m. – Ona Atlavinytė, Lietuvos zoologė, ekologė, biologijos mokslų daktarė (1979 m.) (m. 1991 m.).
• 1923 m. – Juozas Juodis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2019 m.).
• 1925 m.:
  • Gediminas Adomaitis, literatūros tyrinėtojas (m. 1994 m.).
  • Leonas Jezerskas, ornitologas, ilgametis Kauno zoologijos muziejaus darbuotojas, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas. Lietovos ornitologų draugijos narys.
• 1930 m.:
  • Laima Sofija Barisaitė-Zelenkevičienė, Lietuvos grafikė.
  • Romualdas Krikščiūnas, Lietuvos vyskupas emeritas, teisėtyrininkas kanonistas, kanonų teisės daktaras.
• 1932 m. – Bonifacas Kurklietis, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1935 m. – Bronius Pilkauskas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m. – Romualdas Aloyzas Kalvaitis, Lietuvos inžinierius zootechnikas, Skuodo raj. politinis veikėjas.
• 1940 m. – Arimantas Račkauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, technikos mokslų daktaras.
• 1941 m. – Antanas Visockis, Lietuvos dailininkas tapytojas, pedagogas.
• 1942 m. – Konstancija Jankauskienė, Lietuvos gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1948 m. – Vytautas Janonis, architektas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Rimantas Taraškevičius, inžinierius statybininkas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Gintaras Patackas, inžinierius, poetas^[2].
• 1952 m. – Skirmantas Valentas, Lietuvos kalbininkas, pedagogas.
• 1954 m. – Vitalija Kliukienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m.:
  • Alvydas Geštautas, žurnalistas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rutkauskas Stasys, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vincas Plikaitis, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Arnoldas Abramavičius, Lietuvos ir Zarasų rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m.:
  • Regina Kateivienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Silva Pocytė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Istorijos katedros lektorė.
• 1971 m. – Vaidas Žutautas, buvęs Lietuvos rinktinės vartininkas.
• 1977 m. – Audrius Mineikis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Utenos „Juventus“ komandoje.
• 1978 m. – Tomas Danilevičius, Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės puolėjas. Gali žaisti ir saugo pozicijoje. Žaidė įvairiuose Europos klubuose, taip pat ir Anglijos Premier lygos Arsenal FC klube.
• 1989 m. – Tadas Bartkus, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

• 1555 m. – Vaclovas Virbickis, XVI a. Žemaičių vyskupas (g. 1534 m.).
• 1965 m. – Bronius Prapuolenis, chemijos inžinierius, pedagogas, publicistas (g. 1878 m.).
• 1991 m. – Juozapas Miklovas, Palangos bažnyčios klebonas ir Palangos dekanas^[3] (g. 1919 m.).
• 2008 m. – Mečislovas Treinys, mokslininkas, ekonomistas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1941 m.).
• 2019 m. – Leonas Gudaitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1935 m.).
• 2022 m. – Aloyzas Sakalas, lietuvių fizikas, politikas, Sąjūdžio tarybos narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Europos parlamento narys (g. 1931 m.).^[4]

• 1536 – Anglijos parlamente pripažinta, kad popiežiaus valdžia negalioja Anglijoje;
• 1870 – pirmojoje Vatikano taryboje paskelbta dogma „dėl popiežiaus neklystamumo tikėjimo ir moralės klausimais“;
• 1925 – paskelbtas pirmasis Adolfo Hitlerio knygos „Mano kova“ (Mein Kampf) tomas;
• 2003 – Kobe Bryant apkaltinamas seksualiniu priekabiavimu prie 19-metės merginos.

• 1552 m. – Rudolfas II, nuo 1576 metų Šventosios Romos imperijos imperatorius (m. 1612 m.).
• 1635 m. – Robertas Hukas, anglų gamtos tyrinėtojas, garsėjęs savo universalumu (m. 1703 m.).
• 1820 m. – Hevondas Ališanas, armėnų poetas, filologas, mokslininkas (m. 1901 m.).
• 1909 m. – Andrejus Gromyka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, diplomatas (m. 1989 m.).
• 1909 m. – Muhamedas Daudas, Afganistano politikas, prezidentas 1973−78 m. (m. 1978 m.).^[5]
• 1918 m. – Nelsonas Mandela, pirmasis demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos prezidentas. 1993 m. Nelsonas Mandela apdovanotas Nobelio (taikos) premija (m. 2013 m.).
• 1937 m. – Roald Hoffmann, 1981 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6].
• 1938 m. – Paul Verhoeven, Nyderlandų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris, kuriantis filmus tiek Europoje, tiek Holivude. Jo prekiniu ženklu filmuose tapęs išskirtinis seksualumas ir žiaurumas. Režisierius geriausiai žinomas dėl JAV sukurtų filmų (Esminis instinktas, Robokopas, Erdvėlaivio kariai), taip pat nemažai kritikų jo tikru šedevru laiko 1983 metų Ketvirtąjį vyrą. Visgi egzistuoja nuomonė, kad Holivude jo kūryba prarado meniškumą ir tapo orientuota į pelną. Senses of Cinema svetainėje Polas Verhovenas įvardijamas, kaip pavyzdys, kaip Holivudas sugadina tikrus menininkus^[7].
• 1948 m. – Hartmut Michel, 1988 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6].
• 1950 m. – Seras Richard Charles Nicholas Branson, vienas iš žymiausių šio meto britų verslininkų, milijardierius, vienos garsiausių pasaulio verslo grupių Virgin Group įkūrėjas, vadovas ir ekstremalių pojūčių bei nuotykių mėgėjas. 2010 m. jis įkūrė naują Formulės 1 ekipą Virgin Racing.
• 1967 m. – Vin Diesel, amerikiečių aktorius^[8].
• 1975 m. – Daron Vartan Malakian, buvęs alternatyvaus metalo grupės System of a Down gitaristas iki grupės paskelbtos pertraukos 2006 metais.
• 1977 m. – Aleksandras Sergejevičius Morozevičius, Rusijos šachmatų didmeistris.
• 1980 m. – Kristen Bell, amerikiečių aktorė.
• 1982 m. – Karlosas Jairas „Karlo“ Kostli Molina, Hondūro futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Rumunijos klubo FC Vaslui žaidėjas, nuo 2007 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje. Carlo yra žymaus Hondūro futbolininko Anthony Costly sūnus.

• 1610 m. – Karavadžo, italų menininkas, Europos XVII a. dailės reformatorius, vienas stambiausių baroko meistrų (g. 1571 m.).
• 1817 m. – Džeinė Ostin, anglų rašytoja romanistė, pasižymėjusi savo moterų personažių portretais, romano formos įvaldymu, ironija (g. 1775 m.).
• 1872 m. – Benito Juárez, Meksikos prezidentas^[9] (g. 1806 m.).
• 1892 m. – Thomas Cook, sukūrė pirmąją kelionių agentūrą, kuri dabar yra „Thomas Cook Group“ (g. 1808 m.).
• 1968 m. – Corneille Jean François Heymans, 1938 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[10] (g. 1892 m.).
• 1986 m. – Sir Stanley Ford Rous, anglų futbolo teisėjas, bei administratorius (g. 1895 m.).
• 1988 m. – Christa Päffgen, vokiečių kilmės dainų kūrėja, modelis, aktorė, klavišininkė ir Andy Warhol'o žvaigždė, žinoma pseudonimu Nico. Visuomenėje geriausiai atsimenama iš 1967 m. bendro darbo su grupe The Velvet Underground (g. 1938 m.).
• 1990 m. – Jun Boson, Pietų Korėjos politikas, 1960–1962 m. šalies prezidentas (g. 1897 m.).
• 2022 m. – Klasas Oldenburgas, švedų kilmės JAV skulptorius, grafikas, hepeningų kūrėjas, popmenininkas (g. 1929 m.).^[11]