Oročiai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šis straipsnis apie Rusijos tautą. Apie Kinijos tautą skaitykite straipsnyje oročenai.
| Oročiai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~1000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija: 686 (2002 m.) Ukraina: 288
|
| Kalba (-os) | oročių, rusų |
| Religijos | šamanizmas, budizmas, stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | evenkai, evenai, nanajai ir kt. tungusai |
Oročiai (орочисэл, ороч, нани) – negausi Tolimųjų Rytų tauta, gyvenanti Amūro žemupio baseine. Gausiausiai gyvena Chabarovsko krašto pietuose (426 žmonės), prie Tumnino upės žemupio, Kizų ežero, Chungario upės. Dar negausios grupės yra Magadano srityje (126), Sachaline (42) bei Ukrainoje. Bendra populiacija nesiekia 1000 žmonių. Kalba tungusų šeimai priklausančia oročių kalba, nors dabar daug labiau paplitusi rusų kalba.
Pats pavadinimas „oročiai“ yra bendrinis – juo nanajai, ulčiai, o vėliau ir rusai vadino vietines Paamūrės tautas. Nuo 1930 m. šis pavadinimas įvestas į pasus. Patys oročiai save vadina naniais.
Oročiai verčiasi medžiokle, žvejyba, tradiciškai naudojo lankus su strėlėmis, ietis, kilpas, arbaletus. Nuo XIX a. pradėjo naudoti šaunamuosius ginklus, spąstus. Jūrų žinduolius medžiojo harpūnais, žuvis – tinklais.
