Helis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – HE.
| Helis (He) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | Inertinės dujos |
| Atomo numeris | 2 |
| Išvaizda | Bespalvės dujos
|
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
4,002602 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys | N/A pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
2361,3(24,47) kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija | 1s² |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys | N/A pm |
| Jono spindulys | 93 pm |
| Elektroneigiamumas | N/A (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas | 0 |
| Oksidacijos laipsniai | N/A |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis | 0,0001787 g/cm³ |
| Šiluminė talpa | 5,188 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas | 0,152 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra | 0,95 K |
| Lydymosi šiluma | 5,230 kJ/mol |
| Virimo temperatūra | 4,216 K |
| Garavimo šiluma | 0,08 kJ/mol |
| Molinis tūris | 31,8 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė | heksagoninė |
| Gardelės periodas | 3,570 Å |
Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei. Helio garavimo bei virimo taškai yra patys žemiausi tarp visų elementų, normaliomis sąlygomis helis sutinkamas tik dujų pavidalu.
Helis yra antras pagal paplitimą Visatoje elementas po vandenilio. Vandenilio atomai žvaigždėse branduolinės reakcijos metu veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui virsta helio atomais, šios reakcijos metu išlaisvinamas didelis kiekis energijos ir aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.
Helis yra inertiškas, t. y. labai sunkiai reaguoja su kitais elementais, tačiau specialiomis sąlygomis gali reaguoti su jodu, fluoru, siera ir fosforu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą helis aptiktas stebint Saulės užtemimą Indijoje 1868 metais kaip ryškiai geltona Saulės chromosferos juosta. Šį stebėjimą atliko prancūzų astronomas Pjeras Jansenas (Pierre Janssen). Tais pačiais metais anglų astronomas Normanas Lokjeris (Norman Lockyer) taip pat stebėjo anksčiau nežinomą geltoną juostą Saulės spektre ir padarė išvadą, kad taip yra dėl Žemėje neaptinkamo cheminio elemento. Jis kartu su chemiku Edvardu Franklendu (Edward Frankland) pavadino elementą graikišku Saulės vardu helios.
Britų chemikas Viljamas Ramsėjus (William Ramsay) 1895 metais pirmą kartą išskyrė helį Žemėje. Vėliau, 1905 metais, helis išskirtas iš gamtinių dujų.
Būsenos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Standartinėje temperatūroje esant standartiniam spaudimui helis egzistuoja tik monoatominių dujų pavidalu. Kietėja tik esant ypač dideliam slėgiui.
Naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Helio-deguonies mišinį (80:20) naudoja astmatikai arba narai kaip kvėpavimo dujas – šiuo mišiniu saugiau kvėpuoti, kadangi oro sudėtyje esantį azotą N, turintį toksinį poveikį narui, pakeičia helis.
Dėl to, kad helis yra apie penkis kartus lengvesnis už orą, jis naudojamas kaip balionų ir skraidymo aparatų užpildomosios dujos. Kadangi helis yra inertiškos ir nedegios dujos, jos praktiškai išstūmė vandenilį, kuris naudotas toje pačioje srityje.