Karveliniai

Columbidae
Mindanajinis vištinis karvelis (Gallicolumba crinigera)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Klada: Columbimorphae ( Columbimorphae) Būrys: Karveliniai paukščiai ( Columbiformes) Šeima: Karveliniai ( Columbidae)
Binomas
Columbidae Leach, 1820
Karvelių (Columbinae) pošeimio rūšis: kuoduotasis karvelis (Ocyphaps lophotes)
Karvelių (Columbinae) pošeimio rūšis: baltaveidis tamsusis balandis (Turacoena manadensis)
Riestasnapių karvelių (Didunculinae) pošeimio rūšis: riestasnapis karvelis (Didunculus strigirostris)
Gourų (Gourinae) pošeimio rūšis: Sklaterio goura (Goura sclaterii)
Fazaninių karvelių (Otidiphabinae) pošeimio rūšis: fazaninis karvelis (Otidiphaps nobilis)
Vaisinių karvelių (Treroninae) pošeimio rūšis: seišelinis mėlynasis karvelis (Alectroenas pulcherrimus)
Vaisinių karvelių (Treroninae) pošeimio rūšis: gražieji karveliai vaislesiai (Ptilinopus pulchellus)
Vaisinių karvelių (Treroninae) pošeimio rūšis: storasnapis žaliasis karvelis (Treron curvirostra)

Karveliniai (Columbidae) – karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio paukščių šeima.

Snapas plonas ir ilgokas, su nedideliu kabliuku gale. Plunksnų spalvos gana įvairios, dažnai su metališku blizgesiu. Skraido gana vikriai, nes sparnai platūs, o krūtinės raumenys – stiprūs. Lizdus krauna ant medžių šakų, apsigyvena uoksuose, uolų plyšiuose. Deda 2 baltus kiaušinius. Minta įvairiu augaliniu maistu: sėklomis, uogomis, pumpurais. Monogamai.

Sąraše smulkiausių ir stambiausių karvelinių (Columbidae) šeimos išlikusių ir išnykusių rūšių sąrašas:

• Mažasis dirvinis purplelis (Columbina minuta); pagal kūno svorį smulkiausia karvelinių šeimos rūšis. Kūno ilgis 14–16 cm, svoris 24–26 g.

• Nykštukinis karvelis vaislesys (Ptilinopus nainus); pagal 13–15 cm kūno ilgį, tai kompaktiškiausia, mažiausia karvelinių šeimos rūšis, bet šiek tiek stambesni svoriu už mažuosius dirvinius purplelius. Taip pat tai pati smulkiausia vaisinių karvelių (Treroninae) pošeimio rūšis.

• Viktorijos goura (Goura victoria) yra didžiausia rūšis tarp visų išlikusių gyvųjų karvelinių šeimos rūšių. Jos kūno ilgis 73-75 cm, svoris 3,5 kg, sparno ilgis 36–39 cm, uodega 27–30,1 cm, snapas 3,2–3,5 cm, čiurnos ilgis 8,5–9,8 cm. Tai ant žemės gyvenanti rūšis, o į medį pakyla tik nakčiai arba pabaidyta.

• Markizinis imperatoriškasis karvelis (Ducula galeata); po Naujosios Gvinėjos gourų (Goura) genties rūšių, yra stambiausia medžiuose gyvenanti karvelinių šeimos rūšis. Patinėlių kūno ilgis 55 cm, patelės 50-53,5 cm, sparnas 27,8–32,1 cm, uodega 18,1–23,1 cm, snapas 1,9–2,7 cm, čiurna 3,9–4,6 cm. Jo svoris apie 900 g.

• †Milžiniškoji fidžinė goura (Natunaornis gigoura); neskraidžiusi karvelinių šeimos rūšis^[1]. Tai buvusi didžiausia tarp išnykusių ir gyvų karvelinių šeimos rūšis, žinoma žmonijai, arba trečia pagal dydį tarp visų karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio rūšių, už kurią nežymiai didesni buvo tik †drontai (Raphus cucullatus) ir †rodriginiai soliterai (Pezophaps solitaria)^[2], kurie priskiriami prie išnykusios drontinių (Raphidae) šeimos.

• †Milžiniškasis tonginis karvelis (Tongoenas burleyi); tai stambiausia tarp skraidžiusių, medžiuose gyvenusių karvelinių šeimos rūšis žinoma žmonijai. Šios išnykusios rūšies kūno ilgis neįskaitant uodegos buvo apie 51 cm, svėrė mažiausiai 5 kartus daugiau nei vidutinis miesto balandis. Po atsikraustymo į Tongo salas žmonėms, išnyko per vieną ar du šimtmečius, maždaug 830 m. prieš mūsų erą^[3].

Mokslo pasaulyje nėra vieningo sutarimo, dėl karvelinių (Columbidae) šeimos rūšių klasifikacijos ir priklausomai nuo šaltinio, jos yra skirtingos.

Anot JAV Merilando valstijoje esančio nacionalinio biotechnologijos informacijos centro (National Center for Biotechnology Information), karvelinių šeimoje yra išskiriamos 44 gentys, o †drontas (Raphus cucullatus) ir †rodriginis soliteras (Pezophaps solitaria) yra išskirti į atskirą †drontinių (Raphidae) šeimą^[4]

Integruota taksonų informacijos sistema (Integrated Taxonomic Information System) karvelinių paukščių būryje išskiria tik vieną karvelinių šeimą, kurią skirsto į 5 pošeimius ir 49 gentis. †Drontus (Raphus cucullatus) ir †rodriginius soliterus (Pezophaps solitaria) priskirdami karvelinių šeimos gourų (Gourinae) pošeimiui^[5].

Leidinys Handbook of the Birds of the World, skelbia, kad pasaulyje yra 1 karvelinių šeima, kurioje išskiriamos 49 gentys ir yra 348 karvelinių rūšių, į šią šeimą įtraukiant †drontus (Raphus cucullatus) ir †rodriginius soliterus (Pezophaps solitaria)^[6].

2021 m. pradžios duomenimis, tarptautinė ornitologų sąjunga pripažysta 50 genčių ir 344 rūšis (įskaitant istoriniais laikais išnykusias gentis ir rūšis), priskirdama jas vienai karvelinių (Columbidae) šeimai^[7]

Šioje klasifikacijoje karveliniai išskiriami į 5 pošeimius^[8][9] ir 50 genčių, sąraše yra įtrauktos priešistoriniais ir istoriniais laikais išnykusios gentys:

• Columbinae – Karvelių pošeimis

1. Gentis Caloenas G.R. Gray, 1840 – Nikobariniai karveliai;
2. Gentis Chalcophaps Gould, 1843 – Smaragdiniai purpleliai;
3. Gentis Claravis Oberholser, 1899 – Paprastieji dirviniai purpleliai;
4. Gentis Columba Linnaeus, 1758 – Tikrieji karveliai;
5. Gentis Columbina Spix, 1825 – Rudieji dirviniai purpleliai;
6. Gentis †Ectopistes Swainson, 1827 – Karveliai keleiviai;
7. Gentis Gallicolumba Heck, 1849 – Vištiniai karveliai;
8. Gentis Geopelia Swainson, 1837 – Dryžieji purpleliai;
9. Gentis Geophaps Gray, GR, 1842 – Kurapkiniai karveliai;
10. Gentis Geotrygon Gosse, 1847 – Putpeliniai karveliai;
11. Gentis Henicophaps Gray, GR, 1862 – Bronziniai karveliai;
12. Gentis Leptotila Swainson, 1837 – Leptotilos;
13. Gentis Leptotrygon Banks, Weckstein, Remsen & Johnson, KP, 2013 – Alyvanugariai purpleliai;
14. Gentis Leucosarcia Gould, 1843 – Dėmėtašoniai purpleliai;
15. Gentis Macropygia Swainson, 1837 – Gegutiniai purpleliai;
16. Gentis Metriopelia Bonaparte, 1855 – Metropelijos;
17. Gentis †Microgoura Rothschild, 1904 – Vainikuotieji karveliai;
18. Gentis Nesoenas Salvadori, 1893 – Rožiniai karveliai;
19. Gentis Ocyphaps Gray, GR, 1842 – Kuoduotieji karveliai;
20. Gentis Oena Swainson, 1837 – Ilgauodegiai purpleliai;
21. Gentis Pampusana Bonaparte, 1855 – Žeminiai purpleliai;
22. Gentis Paraclaravis Sangster, Sweet & Johnson, KP, 2018 – Bambukiniai purpleliai;
23. Gentis Patagioenas Reichenbach, 1853 – Amerikiniai karveliai;
24. Gentis Petrophassa Gould, 1841 – Akmeniniai karveliai;
25. Gentis Phaps Selby, 1835 – Fapsai;
26. Gentis Reinwardtoena Bonaparte, 1854 – Ilgauodegiai karveliai;
27. Gentis Spilopelia Sundevall, 1873 – Taškuotieji purpleliai;
28. Gentis Starnoenas Bonaparte, 1838 – Mėlyngalviai putpeliniai karveliai;
29. Gentis Streptopelia Bonaparte, 1855 – Tikrieji purpleliai;
30. Gentis †Tongoenas Steadman & Takano, 2020 – Tonginiai karveliai;
31. Gentis Trugon Gray, GR, 1849 – Storasnapiai balandžiai;
32. Gentis Turacoena Bonaparte, 1854 – Tamsieji balandžiai;
33. Gentis Turtur Boddaert, 1783 – Miškiniai purpleliai;
34. Gentis Uropelia Bonaparte, 1855 – Ilgauodegiai dirviniai purpleliai;
35. Gentis Zenaida Bonaparte, 1838 – Zenaidos
36. Gentis Zentrygon Banks, Weckstein, Remsen & Johnson, KP, 2013 – Putpeliniai purpleliai;

• Didunculinae – Riestasnapių karvelių pošeimis

1. Gentis Didunculus Jardine, 1845 – Riestasnapiai karveliai;

• Gourinae – Gourų pošeimis

1. Gentis Goura Stephens, 1819 – Naujosios Gvinėjos gouros;
2. Gentis †Natunaornis T. H. Worthy, 2001 – Fidžinės gouros;

• Otidiphabinae – Fazaninių karvelių pošeimis

1. Gentis Otidiphaps Gould, 1870 – Fazaniniai karveliai;

• Treroninae – Vaisinių karvelių pošeimis

1. Gentis Alectroenas G. R. Gray, 1840 – Mėlynieji karveliai;
2. Gentis Cryptophaps Salvadori, 1893 – Sulavesiniai tamsieji karveliai;
3. Gentis Drepanoptila Bonaparte, 1855 – Naujosios Kaledonijos raibieji karveliai;
4. Gentis Ducula Hodgson, 1836 – Imperatoriškieji karveliai;
5. Gentis Gymnophaps Salvadori, 1874 – Kalniniai karveliai;
6. Gentis Hemiphaga Bonaparte, 1854 – Naujosios Zelandijos karveliai;
7. Gentis Lopholaimus Gould, 1841 – Kuoduotieji karveliai vaislesiai;
8. Gentis Phapitreron Bonaparte, 1854 – Rudieji karveliai;
9. Gentis Ptilinopus Swainson, 1825 – Karveliai vaislesiai;
10. Gentis Treron Vieillot, 1816 – Žalieji karveliai;

Šių genčių priklausomybė klasifikacijoje dar neaiški:

• †Arenicolumba Steadman, 2008; †Arenicolumba prattae (Becker & Brodkorb, 1992); Fosilijos rastos Floridoje (JAV) iš mioceno epochos laikotarpio.
• †Bountyphaps Worthy and Wragg, 2008; †Bountyphaps obsoleta Worthy & Wragg, 2008; subfosilijos buvo rastos Hendersono saloje (Pitkerno salos), o išnyko kuomet maždaug 1050 m. salas pradėjo apgyvendinti polineziečiai.
• †Dysmoropelia Olson, 1975; †Dysmoropelia dekarchiskos Olson, 1975; liekanos rastos pietų Atlanto vandenyno Šv. Elenos saloje. Manoma jie išnyko gana greitai, po salos atradimo 1502 m.
• †Rupephaps Worthy et al., 2009; †Rupephaps taketake Worthy et al., 2009; karvelinių rūšies fosilijos iš ankstyvojo mioceno epochos datuojamo prieš 19–16 milijonų metų, rastos Pietų saloje.

Lietuvoje gyvena 5 rūšys – keturios vietinės ir viena invazinė. Visos rūšys šalyje peri. Visos priklauso karvelinių (Columbidae) šeimai, karvelių (Columbinae) pošeimiui, bet skirtingoms dviem gentims – tikrųjų karvelių (Columba) ir tikrųjų purplelių (Streptopelia):

• Keršulis (Columba palumbus); stambiausia Lietuvos karvelinių paukščių rūšis, svoris 300–615 g.
• Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur); smulkiausia Lietuvos karvelinių paukščių rūšis, 100–170 g.
• Pietinis purplelis (Streptopelia decaocto);
• Uldukas (Columba oenas); rečiausia rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
• Uolinis karvelis (Columba livia); iš jo kilo naminiai balandžiai (Columba livia domestica), o iš pastarųjų ir uolinių karvelių – miesto balandžiai (Columba livia f. urbana), kurie Lietuvoje l. dažni. Gausiausiai išplitę karveliniai paukščiai. Invazinė rūšis.

• worldbirdnames.org / Pigeons; IOC World Bird List | v11.1

Vikiteka: Karveliniai – vaizdinė ir garsinė medžiaga