Kovo 13

Kovo 13 yra 72-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 73-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 293 dienos.

Kristina – Liutauras – Liutaurė – Paulina – Teodora – Vaidilė – Varbutas

• 1362 – kryžiuočiai pradėjo Kauno pilies griovimą, trukusį iki balandžio 16 dienos, pradėdami kovų prieš Lietuvą etapą, trukusį beveik 20 metų;
• 1401 – prasidėjo žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius;
• 1564 – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas paskelbė deklaraciją dėl unijos, atsisakydamas savo dinastinių teisių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę;
• 1918 – Amerikos lietuvių Seimas balsavo už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimą nepriklausomoje valstybėje ir kreipėsi į JAV vyriausybę skatindamas pripažinti tokią nepriklausomą Lietuvą;
• 1949 – padarytas pirmasis radijo įrašas – Aleksandro Puškino kūrybos ištraukas skaitė aktorius ir režisierius Borisas Dauguvietis;
• 1990 – Kūno kultūros ir sporto komitetas bei Tautinis olimpinis komitetas nutarė, jog Lietuvos sportininkai nebedalyvaus TSRS čempionatuose;
• 2004 – tiesioginis televizijos tiltas „Kristus-Europos viltis“ sujungė Vatikaną ir dešimt į Europos Sąjungą stojančių valstybių, tarp jų ir Lietuvą.

• 1629 m. – Ernestas Dicelijus, giesmių eiliuotojas (m. 1692 m.).
• 1796 m. – Peteris Bolenas, vokiečių kalbininkas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas (m. 1840 m.).
• 1871 m. – Jonas Bortkevičius, inžinierius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1909 m.).
• 1886 m. – Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja (m. 1958 m.).
• 1897 m. – Stasys Butkus, žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas (m. 1961 m.).
• 1902 m.:
  • Eduardas Viskanta, vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius (m. 2002 m.).
  • Jeronimas Ignatonis, pedagogas ir chorvedys, rašytojas (m. 1968 m.).
• 1904 m. – Kazimieras Balkūnas, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, rezistentas (m. 1982 m.).
• 1908 m. – Marijonas Gregorauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1912 m. – Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1994 m.).
• 1913 m.:
  • Vilhelmas Janiselis, Lietuvos tautodailininkas, fotografas (m. 2007 m.).
  • Vladas Dzindziliauskas, Lietuvos futbolininkas, stalo tenisininkas, treneris, Lietuvos futbolo, krepšinio, lauko teniso, ledo ritulio rinktinės narys (m. 1982 m.).
• 1919 m. – Jonas Adomaitis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1991 m.).
• 1926 m. – Undinė Nasvytytė, Lietuvos aktorė, Lietuvos radijo diktorė.
• 1927 m. – Marija Dūdienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1929 m. – Nikolajus Mitkinas, TSKP veikėjas.
• 1931 m.:
  • Bernardas Blažys, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
  • Irena Eitminavičiūtė, Lietuvos zoologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
  • Jeronimas Žitkevičius, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Juozapas Algimantas Krikštopaitis, Lietuvos mokslo istorikas ir filosofas, chemikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1938 m. – Stasys Vėlyvis, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas (m. 2023 m.).
• 1941 m. – Juozas Isoda, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m. – Algimantas Urmonas, teisininkas, teisėtyrininkas administratyvistas, kriminologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.
• 1943 m. – Danutė Lašienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, endokrinologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1944 m. – Arimantas Juvencijus Raškinis, biofizikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Kristina Andrejauskaitė, Lietuvos teatro aktorė.
• 1950 m. – Vytautas Petras Dobrodiejus, Lietuvos ir Pasvalio rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Limas Kupčinskas, Lietuvos gydytojas gastroenterologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1954 m. – Saulius Cicėnas, Lietuvos gydytojas chirurgas, onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1956 m. – Kristina Vasiliauskaitė, lietuvių kompozitorė, pedagogė.
• 1957 m.:
  • Nijolė Kliučienė, Lietuvos ir Kauno rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Ona Varnienė, ūkininkė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės ir politinė veikėja.
• 1959 m.:
  • Algimantas Vakarinas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Mindaugas Capas, lietuvių teatro aktorius.
• 1961 m. – Vanda Leskauskienė, Lietuvos pedagogė, Kelmės rajono politinė ir visuomenės veikėja (m. 2003 m.).
• 1962 m. – Mečislovas Apukas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Bronius Maskuliūnas, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1973 m. – Daiva Matonienė, Šiaulių miesto politinė veikėja.
• 1979 m. – Paulius Saudargas, Lietuvos fizikas, politinis veikėjas.

• 1920 m. – Vladas Rekašius, poetas, žurnalistas, vertėjas (g. 1893 m.).
• 1942 m. – Icikas Meskupas, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas (g. 1907 m.).
• 1960 m. – Viktoras Bručkus, lietuvių dainininkas (baritonas) (g. 1897 m.).
• 1961 m. – Tomas Bronius Dirmeikis, Lietuvos žurnalistas, teisininkas, daktaras (g. 1910 m.).
• 1966 m. – Vincas Dvaranauskas, MIC, Romos katalikų kunigas, marijonas, Seinų kunigų seminarijos profesorius ir vicerektorius, visuomeninkas ir leidėjas, publicistas (g. 1871 m.).
• 1983 m. – Antanas Daniliauskas, Lietuvos etnologas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1926 m.).
• 1984 m. – Juozas Eretas, lietuvių ir šveicarų mokslininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas ir garbės narys, literatūros istorikas ir pedagogas, publicistas, JAV lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys, visuomenės veikėjas, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas (g. 1896 m.).
• 1994 m. – Valdis Lukoševičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1929 m.).
• 2002 m. – Augustinas Mačionis, Lietuvos zoologas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytojas ir docentas (g. 1906 m.).
• 2003 m. – Bronius Janonis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1905 m.).
• 2022 m. – Algimantas Baltakis, lietuvių poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas (g. 1930 m.).^[1]
• 2024 m. – Romualdas Urnikas, buvęs Lietuvos futbolininkas (g. 1929 m.).^[2]

• 1781 – astronomas seras Viljamas Heršelis (William Herschel) atrado Urano planetą;
• 1865 – Amerikos pilietiniame kare pietinės valstijos nenoromis leidžia į savo kariuomenę įtraukti juodaodžius;
• 1930 – buvo uždaryta Maskvos darbo birža.
• 1933 – Jozefas Gebelsas paskirtas Trečiojo Reicho informacijos ir propagandos ministru;
• 1938 – Austrijoje pateiktas įstatymo projektas dėl Austrijos susivienijimo su Vokietijos imperija;
• 1940 – baigėsi Rusijos ir Suomijos karas;
• 1960 – Čikagos „White Sox“ beisbolo komandos žaidėjai pirmieji pasaulyje apsivilko marškinėlius, kuriuose virš numerių buvo ir žaidėjų vardai;
• 1961 – 79 metų Pablas Pikaso (Pablo Picasso) Nicos mieste vedė 37 metų Žakliną Rokė (Jacqueline Rocque);
• 1974 – Paryžiuje atidarytas Šarlio de Golio (Charles de Gaulle) oro uostas;
• 1979 – oficialiai pradėjo veikti Europos valiutų sistema;
• 1990 – sovietų parlamentas balsavo už daugiapartinės sistemos legalizavimą;
• 2013 – Jorge Mario Bergoglio išrinktas naujuoju popiežiumi ir pasirinko Pranciškaus vardą.

• 1615 m. – Inocentas XII, 242-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1691 iki 1700 m (m. 1700 m.).
• 1733 m. – Džozefas Pristlis, anglų chemikas ir filosofas, vienas iš dujų cheminių tyrimų pradininkų. Išskyrė vandenilio chloridą ir azoto(II) oksidą, amoniaką. Dėl politinių įsitikinimų 1794 m. buvo priverstas emigruoti į JAV (m. 1804 m.).
• 1741 m. – Juozapas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1765 m. ir Habsburgų monarchijos valdovas nuo 1780 m (m. 1790 m.).
• 1831 m. – Ernst Gustav Kraatz, vokiečių entomologas, Humboldtų universiteto profesorius (m. 1909 m.).
• 1899 m. – John Hasbrouck van Vleck, amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas (m. 1980 m.).
• 1907 m. – Mirča Elijadė, rumunų religijotyrininkas, filosofas, rašytojas. Vienas įtakingiausių pasaulio mitologijos ir religijos tyrinėtojų (m. 1986 m.).
• 1911 m. – Lafayette Ronald Hubbard, L. Ron Hubbard, rašytojas fantastas, scientologų sektos įkūrėjas ir vadovas (iki mirties 1986). Vertintas kaip kontroversiška asmenybė, kuria šalininkai žavėjosi, o nepriklausantys arba išstoję iš scientologų sektos dažnai vertino labai negatyviai (m. 1986 m.).
• 1913 m. – William Joseph Casey, CŽV direktorius^[3] (m. 1987 m.).
• 1925 m. – Fernando Birri, Argentinos kino režisierius, aktorius, poetas. Naujojo Lotynų Amerikos kino atstovas.
• 1927 m. – Raulis Alfonsinas, Argentinos politikas ir prezidentas (nuo 1983 m. gruodžio 10 d. iki 1989 m. liepos 9 d.) (m. 2009 m.).
• 1940 m. – Žaklina Sasar, prancūzų aktorė, geriausiai žinoma vaidmenimis italų kine praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje (m. 2021 m.).
• 1942 m. – John Paul Larkin, populiarus amerikiečių mikčiojančio džiazo dainininkas, sukūręs unikalų stilių, sketo ir eurošokių mišinį (m. 1999 m.).
• 1954 m. – Džonis Loganas, airių dainininkas ir kompozitorius.
• 1960 m. – Adam Clayton, airių roko grupės U2 bosistas.
• 1976 m. – Omaras Ortisas, Meksikos futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
• 1977 m. – Brent Sancho, futbolininkas, Trinidado ir Tobago rinktinės ir Rochester Rhinos klubo gynėjas.
• 1979 m. – Danielis Diasas, Argentinos futbolininkas, FC Getafe klubo gynėjas.
• 1980 m. – Molly Stanton, amerikiečių aktorė^[4].
• 1981 m. – Toccara Jones, JAV modelis.
• 1985 m. – Lasanas Diara, prancūzų futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Real Madrid CF klubo saugas.

• 1713 m. – Johann Samuel Adami, teologas, rašytojas^[5] (g. 1638 m.).
• 1808 m. – Kristijonas VII, 1766–1808 m. Danijos ir Norvegijos karalius (g. 1749 m.).
• 1881 m. – Aleksandras II, Rusijos imperatorius, Lenkijos karalius ir Suomijos didydis kunigaikštis 1855–1881 m (g. 1818 m.).
• 1901 m. – Bendžaminas Harisonas, buvo 23-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (g. 1833 m.).
• 1919 m. – Fricis Barda, latvių poetas. Vienas žymiausių latvių neoromantikų (g. 1880 m.).
• 1953 m. – Johanas Laidoneris, Estijos karinis, politinis ir valstybės veikėjas, generolas (g. 1884 m.).
• 1955 m. – Tribhuhvan Bir Bikramas Šahadeva, Nepalo karalius, šalį valdęs nuo 1911 m. gruodžio 11 d. iki mirties, išskyrus periodą nuo 1950 iki 1951 m. Sostą iš savo tėvo Prithvio paveldėjo būdamas penkerių (g. 1906 m.).
• 2002 m. – Hansas Georgas Gadameris, vokiečių filosofas, hermeneutinės krypties kūrėjas, geriausiai žinomas dėl traktato Tiesa ir metodas (Wahrheit und Methode, 1960) (g. 1900 m.).

• 2004 – kardinolas Francas Kionigas (Franz Koenig), Austrijos katalikų dvasininkas, mėginęs Vatikaną priartinti prie komunistinių valstybių.