Auksakalys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Auksakalys – metalo meistras, kuris gamina daiktus iš aukso. Šiais laikais - papuošalus. Plačiąją prasme auksakalio sąvoka apima ir meistrus, dirbančius su sidabru, platina (ar kitais brangiaisiais metalais).

Senovėje auksakaliai gamino indus (lėkštes, dubenis, taures), stalo įrankius, ginklų ir šarvų puošinius (pvz., kalavijų ir durklų rankenas), ceremoninius (regalijos, karūnos) ir religinius (kryžiai, liturginiai indai ir kt.) dirbinius.

Auksakalystėje naudojamos tokios metalų apdirbimni operacijos kaip litavimas, pjaustymas, kalimas, liejimas, dilinimas, šlifavimas. Tradiciškai senovėje auksakalystės įgūdžiai bei metodai būdavo perduodami savo mokiniams. Šiais laikais auksakalystės, sidabrakalystės mokoma profesinio rengimo sistemos institucijose.

Auksą mokėjo apdirbti visos kultūros, kurios tik turėjo aukso, nesvarbu, kãsto vietoje ar įvežtinio. Pasaulio muziejuose daugybė aukso dirbinių, pagamintų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Amerikoje.

Viduramžių Europoje auksakaliai jungėsi į gildijas. Auksakalių gildijos paprastai būdavo vienos svarbiausių ir turtingiausių viduramžių miestuose. Sidabrakaliai paprastai jungdavosi su auksakaliais, dažnai tai būdavo tie patys žmonės. Meistrai, dirbę su žalvariu, bronza, variu ir kitais netauriaisiais metalais sudarydavo atskiras gildijas. Juvelyrai paprastai būdavo auksakaliai. Gildijos registruodavo žymes, kuriomis auksakaliai žymėdavo savo gaminius, todėl išlikę gildijų archyvai svarbūs šių laikų istorikams.
Auksakaliai dažnai iš dalies atlikdavo ir bankininkų funkcijas, kadangi jie ir taip dirbdavo su auksu, be to, jų darbo specifika reikalavo turėti saugias saugyklas vertybėms laikyti.

• Auksas
• Papuošalai
• Juvelyrika
• Auksakalystės ir sidabrakalystės prikazas

Vikiteka: Auksakalys – vaizdinė ir garsinė medžiaga