Artimoji Ispanija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Artimoji Ispanija
lot. HISPANIA CITERIOR

←

197 m. pr. m. e. – 19

→

Valstybė

Romos imperija

Artimoji Ispanija (lot. Hispania Citerior) – Romos respublikos provincija, egzistavusi II–I a. pr. m. e. Pirėnų pusasalio rytinėje pakrantėje iki Cartago Nova miesto (dab. [[Kartachena (Ispanija)|Kartachena Mursijoje). Artimosios Ispanijos teritorija daugmaž atitinka dabartinių Katalonijos ir Valensijos ribas. Piečiau buvo Tolimosios Ispanijos (Hispania Ulterior) provincija.

Iki romėnų užkariavimo regione gyveno iberų gentys, kurios jau buvo perėmę graikų bei finikiečių pasiekimus. Regione buvo daug graikų kolonijų. Kartaginos imperija žiūrėjo į šį regioną kaip į potencialią plėtros teritoriją, ir čia susidūrė pūnų ir romėnų interesai.

Abi Ispanijos provincijos buvo įkurtos 197 m. pr. m. e., praėjus ketveriems metams po kartaginiečių nugalėjimo Antrajame Pūnų kare (218–201 m. pr. m. e.). Jas sudarė iš Kartaginos užkariautos valdos pietinėje Ispanijoje ir rytinėje Iberijos pakrantėje iki Ebro upės. Romėnų vietininkai vykdė karinius žygius prieš vakarinius kaimynus keltiberus ir juos kolonizavo.

Apie 13 m. ar 19 m. Romos imperatorius Augustas įvykdė Ispanijoje administracinę reformą, pervardindamas provinciją Tarakono Ispanija ir prijungdamas prie jos naujai užimtas žemes šiaurinėje, centrinėje ir šiaurės vakarų Iberijos pusiasalio dalyse.