Vasario 4

Vasario 4 yra 35-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 330 dienų (keliamaisiais metais – 331).

• Senovės Latvija – Biezputras Diena (Košės diena);
• Šri Lanka – Nepriklausomybės Diena;
• Pasaulinė kovos su vėžiu diena.

Andriejus – Andrius – Arvilė – Barkus – Joana – Minija – Vidmantas – Vydmantas

• 1999 – Seime pirmą kartą surengta Vyriausybės valanda. Parlamentarams suteikta galimybė klausinėti Ministrą Pirmininką bei ministrus;
• 2000 – bankas „Hermis“ prijungtas prie Vilniaus banko;
• 2003 – kardiochirurgas Vytautas Sirvydis apdovanotas Estijos Raudonojo Kryžiaus 3-čiojo laipsnio ordinu;
• 2005 – į pirmąjį savo koncertą klausytojus pakvietė naujas kolektyvas – Kauno simfoninis orkestras, kuris kartu su Kauno valstybiniu choru atliko kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus premjerinę simfoninę uvertiūrą „Orkestro gimimas“.

• 1515 m. – Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas (m. 1565 m.).
• 1721 m. – Jurgis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1754 m.).
• 1746 m. – Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, nacionalinis didvyris, generolas, 1794 m. sukilimo (šis sukilimas kartais vadinamas jo vardu) prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas (m. 1817 m.).
• 1887 m. – Stasys Šimkus, kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas ir muzikos visuomenininkas (m. 1943 m.).
• 1890 m. – Motiejus Nasvytis, Lietuvos gydytojas, pedagogas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1971 m.).
• 1902 m. – Vytautas Montvila, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1941 m.).
• 1919 m. – Pranas Rutkauskas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, partizaninės spaudos platintojas, Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininkas. Slapyvardis – Ruginis (m. 1995 m.).
• 1923 m. – Vladas Zinkevičius, pedagogas, chorvedys ir vargonininkas (m. 1982 m.).
• 1925 m. – Jonas Balžekas, Lietuvos agronomas bitininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1926 m. – Konstantinas Bogdanas, Lietuvos skulptorius, vienas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų, Jonavos rajono garbės pilietis.
• 1928 m. – Leonas Lagauskas, Lietuvos grafikas, pedagogas.
• 1932 m. – Povilas Jakučionis, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).
• 1934 m. – Zigmantas Jonas Tiškevičius, bajoras, Lelijos herbo grafas.
• 1935 m. – Jonas Danguolis Diliūnas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.
• 1936 m. – Jonas Sirvydis, vadybininkas, AB „Achema“ generalinis direktorius, inžinierius, chemijos pramonės veikėjas, Jonavos rajono garbės pilietis.
• 1937 m. – Stanislovas Algimantas Martišius, Lietuvos ekonomistas (m. 2022 m.).
• 1939 m. – Rita Jurgaitienė-Pilypaitė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
• 1940 m. – Juozas Jermalavičius, LTSR politinis veikėjas, komunistų partijos istorikas, vienas valstybės perversmo 1991 m. iniciatorių. Turi Rusijos pilietybę.
• 1942 m. – Albertas Garška, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1943 m. – Sigitas Zigmas Geda, poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas (m. 2008 m.).
• 1944 m. – Terezė Petronienė, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Andrius Baranauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Petras Stirbys, kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius.
• 1950 m. – Romualdas Ramanauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius.
• 1953 m. – Visvaldas Dumbliauskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Egidijus Domeika, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, choreografas (m. 1998 m.).
• 1959 m.:
  • Vidmantas Doniela, ūkininkas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Girnius, Lietuvos lengvaatletis.
• 1960 m. – Gediminas Jegelevičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Danguolė Mikelienė, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Steponas Gintautas, ūkininkas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Andrius Šležas, lietuvių krepšininkas, rungtyniaujantis Čekijoje BK „Prostejov“ klubo komandoje.
• 1981 m. – Andrius Glušakovas, lietuvių hip-hop atlikėjas, grupės G&G Sindikatas narys.
• 1982 m. – Tomas Vaitkus, Lietuvos dviratininkas.
• 1984 m. – Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, režisierė, Lenkijos lietuvių žurnalo „Šaltinis“ redaktorė.

• 1970 – Dainius Stumbras, žymus operos solistas (baritonas)

• 1950 m. – Janas Brunonas Bulhakas, fotografas, ilgą laiką gyvenęs Vilniuje (1912–1939 metais), Vilniaus albumo autorius (g. 1876 m.).
• 1953 m. – Juozas Simonaitis, kunigas, vargonininkas, chorvedys (g. 1898 m.).
• 1957 m. – Lazaris Gutmanas, Lietuvos gydytojas neurologas, psichiatras, medicinos daktaras (g. 1875 m.).
• 1959 m. – Vladimiras Vladimirovičius Zubovas, Lietuvos agronomas, visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
• 1968 m. – Lionginas Jankus, Jankauskas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1912 m.).
• 1970 m. – Antanas Aleksandravičius, Lietuvos skulptorius, pedagogas (g. 1885 m.).
• 1974 m. – Adolfas Jucys, lietuvių fizikas teoretikas bei matematikas, akademikas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos mokslininkų. Geriausiai žinomas kaip vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų^[1] (g. 1904 m.).
• 1983 m. – Vladas Jankauskas, Lietuvos dailininkas (g. 1923 m.).
• 1991 m.:
  • Izabelė Čepkevičiūtė-Juodagalvienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1924 m.).
  • Juozas Baltušis, lietuvių rašytojas (g. 1909 m.).
• 1994 m. – Juozas Vėbra, Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, chemijos mokslų daktaras, inžinierius, išradėjas (g. 1901 m.).
• 2020 m.:
  • Romualdas Lankauskas, Lietuvos prozininkas, dramaturgas, dailininkas. (g. 1932 m.).
  • Nijolė Valadkevičiūtė, lietuvių grafikė, kino režisierė, animatorė (g. 1944 m.).
• 2021 m.:
  • Jūratė Baranova, filosofė, eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė (g. 1955 m.).
  • Petras Algirdas Čiočys, Lietuvos teisėtyrininkas, socialinių mokslų daktaras, sporto veikėjas, rankinio tarptautinės kategorijos teisėjas (g. 1931 m.).

• 1789 – Džordžą Vašingtoną (George Washington) rinkėjai išrinko pirmuoju JAV prezidentu;
• 1822 – Amerikos kolonizavimo draugija Vakarų Afrikoje įsteigė naują valstybę – Liberiją;
• 1904 – japonams apgulus Port Artūrą prasidėjo Rusijos ir Japonijos karas;
• 1938 – Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) tapo Vokietijos karo ministru, o Joachimas fon Ribentropas (Joachim von Ribbentrop) – užsienio reikalų ministru;
• 1945 – prasidėjo Krymo (Jaltos) Didžiojo trejeto (SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos) konferencija;
• 1948 – Šri Lanka (Ceilonas) tapo nepriklausoma valstybe;
• 1970 – įkurtas Pripetės miestas;^[2]
• 1974 – Grenada tapo nepriklausoma.

• 1464 m. – Joana de Valois, Bery kunigaikštienė, Orleano grafienė (1473 m. –1498 m.), 1498 m. Prancūzijos karalienė (m. 1505 m.).
• 1833 m. – Andrés Avelino Cáceres Dorregaray, Peru generolas ir du kart prezidentas (1886–1889 ir 1894–1895 m.). Kaseresas tapo nacionaliniu herojumi Ramiojo vandenyno kare kovodamas prieš Čilę (m. 1923 m.).
• 1871 m. – Fridrichas Ėbertas, Vokietijos politinis veikėjas, pirmasis prezidentas (m. 1925 m.).
• 1881 m. – Klimentas Vorošilovas, tarybinis valstybės, karinis ir politinis veikėjas, vienas pirmųjų Tarybų Sąjungos maršalų (m. 1969 m.).
• 1897 m. – Ludwig Wilhelm Erhard, vokiečių politikas, Vokietijos federalinis kancleris, Vokietijos ūkio ministras, Bavarijos ūkio ministras (m. 1977 m.).
• 1902 m. – Hartley William Shawcross, Baron Shawcross, britų teisininkas, politikas, parlamentaras, Labour Party narys, Jungtinės Karalystės teisingumo ministras, vyriausiasis britų kaltintojas Niurnbergo procese (m. 2003 m.).
• 1906 m. – Marianas Ivanciuvas, lenkų tapytojas, grafikas, pedagogas (m. 1971 m.).
• 1913 m. – Roza Parks, afroamerikiečių pilietinių teisių aktyvistė, kurią JAV Kongresas vėliau praminė „Moderniųjų laikų pilietinių teisių judėjimo motina” (m. 2005 m.).
• 1917 m. – Agha Muhammad Yahya Khan, Pakistano prezidentas (m. 1980 m.).
• 1918 m. – Fiodoras Kulakovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1978 m.).
• 1921 m. – Betty Friedan, JAV rašytoja, aktyvistė ir feministė, kuri yra laikoma moterų judėjimo antrosios bangos pradininke. 1966 metais Betė įkūrė nacionalinę moterų organizaciją, kurios tikslas buvo grąžinti moteris į Amerikos visuomenės sūkurį vienodomis teisėmis su vyrais (m. 2006 m.).
• 1943 m. – Vanda Rutkevič, alpinistė, pirmoji moteris, sėkmingai įkopusi į K2 (m. 1992 m.).
• 1947 m. – Džeimsas Denfortas „Denas” Kveilas, Jungtinių Amerikos Valstijų politikas. 1977–1981 metais JAV atstovų rūmų narys, 1981–1989 gimtosios Indianos valstijos senatorius. Prezidento Džordžo H. Bušo valdymo metais, 1989–1993 metais, ėjo viceprezidento pareigas. 1992 metais kartu su pareigas einačiu prezidentu Džordžu H. Bušu balotiravosi antrajai kadencijai, tačiau rinkimus laimėjo Bilas Klintonas ir Alas Goras.
• 1948 m. – Alice Cooper, roko dainininkas, dainų autorius, muzikantas, kurio karjera scenoje tęsiasi daugiau nei keturis dešimtmečius. Padarė didelę įtaką (heavy metal) ir (roko) stilių susiformavimui.
• 1953 m. – Kitarō, japonų kompozitorius ir multiinstrumentalistas.
• 1962 m. – Jaume Duch Guillot, Europos Parlamento atstovas spaudai. Jis laikinai ėjo šias pareigas nuo 2006 m. liepos mėnesio, o nuo 2008 m. liepos mėnesio užima nuolatines atstovo spaudai pareigas.
• 1964 m. – Elżbieta Bieńkowska, lenkų ekonomistė, tarnautoja ir politikė, nuo 2007 m. Lenkijos regioninės plėtros ministrė.
• 1982 m. – Kimberly Kaye Wyatt, JAV pop dainininkė, šokėja, ir choreografė, geriausiai žinoma kaip sėkmingos Pop/R&B grupės Pussycat Dolls narė.
• 1984 m. – Maurisijas Pinilja, Čilės futbolininkas, atstovaujantis šalies nacionalinę rinktinę ir žaidžiantis Italijos Serie B US Grosseto FC klube. Puolėjas.

• 1873 – Michailas Prišvinas, rusų rašytojas, poetas, filosofas;
• 1881 – Fernanas Ležė (Fernand Leger), prancūzų tapytojas;
• 1897 – Liudvikas Erhardas (Ludwig Erhard), vokiečių ekonomistas ir politikas;
• 1902 – Čarlzas Lindbergas (Charles Lindbergh), JAV lakūnas, pirmasis perskridęs Atlanto vandenyną 1937 m. gegužės mėn.

• 211 m. – Septimijus Severas, Senovės Romos generolas ir imperatorius nuo 193 m. balandžio 9 d. iki 211 m (g. 146 m.).
• 1505 m. – Joana de Valois, Bery kunigaikštienė, Orleano grafienė (1473 m. –1498 m.), 1498 m. Prancūzijos karalienė (g. 1464 m.).
• 1894 m. – Adolfas Saksas, belgų muzikos instrumentų meistras, saksofono išradėjas^[3][4] (g. 1814 m.).
• 1940 m. – Nikolajus Ježovas, NKVD vadovas 1936–1938 m. Vienas iš svarbiausių masinių represijų TSRS organizatorių (g. 1895 m.).
• 1987 m.:
  • Karlas Rodžersas, įtakingas Amerikos psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Rodžersas laikomas mokslinių tyrinėjimų psichoterapijoje iniciatoriumi ir už savo pasiekimus šioje srityje 1956 m. buvo apdovanotas Amerikos psichologų asociacijos. Jo asmenybės ir tarpusavio santykių teorija, orientuota specifiškai į asmenį kaip unikalią visumą, buvo plačiai pritaikyta įvairiose srityse, kaip antai psichoterapija (Rodžerso į asmenybę orientuota terapija), švietimas, organizacija. Likus keturioms dienoms iki jo mirties, jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už savo veiklą sprendžiant tautinių grupių konfliktus Pietų Afrikoje bei šiaurinėje Airijoje. Rodžerso ir kitų humanistinės psichologijos atstovų darbai padėjo pagrindus pozityviosios psichologijos, moksliniais tyrimais patvirtinusios nemažai Rodžerso teorijų, atsiradimui (g. 1902 m.).
  • Wladziu Valentino Liberace, amerikiečių pianistas^[5] (g. 1919 m.).
• 2006 m. – Betty Friedan, JAV rašytoja, aktyvistė ir feministė, kuri yra laikoma moterų judėjimo antrosios bangos pradininke. 1966 metais Betė įkūrė nacionalinę moterų organizaciją, kurios tikslas buvo grąžinti moteris į Amerikos visuomenės sūkurį vienodomis teisėmis su vyrais (g. 1921 m.).
• 2008 m. – Stefan Meller, lenkų istorikas, diplomatas (g. 1942 m.).

• 1615 – Džovanis Batista dela Porta (Giovanni Battista della Porta), italų fizikas, filosofas ir rašytojas.

Vikiteka: Vasario 4 – vaizdinė ir garsinė medžiaga