Nafta

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasta naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibalą iš žalios naftos.

Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau labiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

 

Nuo 1980-ųjų metų vidurio iki 2003 m. rugsėjo mėnesio vidutinė infliacijos koreguojama naftos kaina, Niujorko prekių biržoje buvo žemesnė nei 25 JAV doleriai už barelį 2008 m. sausio 2 d. buvo peržengta psichologinė 100 dolerių riba, o 2008 m. liepos 11 d. pasiektas visų laikų rekordas – 147 doleriai už barelį.^[2]

Naftos kainų šuolį išprovokavo keli veiksniai: augantis naftos produktų poreikis sparčiai augančių Azijos valstybių tarpe, nepakankamai sparčiai augusi naftos gavyba pasaulyje, sukūrusi didėjantį skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos, naftingų regionų destabilizacija, JAV Energijos departamento bei kitų organizacijų pranešimus apie JAV naftos atsargų sumažėjimą, rūpesčiai, jog gali būti pasiektas naftos gavybos maksimumas, įtampa Vidurio rytuose, bei įvairios spekuliacijos. Kainų šuoliui taip pat turėjo įtakos tokie politiniai įvykiai kaip Šiaurės Korėjos raketų bandymai, konfliktas tarp Izraelio ir Libano, įtampa tarp JAV ir Irako bei kiti trumpalaikius kainos šuolius sukėlę įvykiai.

Pasiekusi 147 dolerių už barelį rekordą, naftos kaina ėmė kristi. 2008 m. rugsėjo viduryje dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos ir mažėjančios paklausos kaina vėl sumažėjo iki 100 dolerių už barelį. Reaguodama į krentančias naftos kainas, naftą eksportuojančių valstybių susivienijimas OPEC paskelbė, jog yra pasirengęs imtis veiksmų, tam, kad sustabdytų kainų kritimą ir išlaikytų kainą 70–100 dolerių už barelį intervale, tačiau blogėjant pasaulinei ekonomikai, kaina ir toliai krito. 2008 m. lapkričio 20 d. naftos barelis kainavo kiek mažiau nei 50 dolerių. Gruodžio 17 d. OPEC paskelbė apie rekordinį naftos gavybos mažinimą 2,2 milijonais barelių per dieną, tačiau nepaisant to 2009 m. vasario 13 d. naftos barelio kaina svyravo 35 dolerių riboje, tačiau gegužę pakilo iki 55 JAV dolerių.

Manoma, kai tai buvo viena iš 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės priežasčių. Nuosmukio metu pasiūla viršijo paklausą, atsargų buvo sukaupta daugiausiai nuo 1990 m. 2011–2014 m. naftos kainos laikėsi apie 100 dolerių už barelį kainos ribose dėl arabų protestų krizės Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (Egipto revoliucija, Libijos civilinis karas, taip pat sankcijos prieš Iraną didino įtampą regione). 2014–2015 m. rinka buvo užtvindyta, dėl žymiai patobulėjusių naftingųjų skalūnų gavybos technologijų JAV. 2016 m. gale kainos pasiekė 26 dolerių ribą.^[3]

2020 m. balandžio 20 d., įsismarkavus COVID-19 pandemijai naftos kaina dargi tapo neigiama: -37,63 dolerio tam kas ima barelį naftos (išgautos naftos sandėliavimas brangiai kainuoja, taip pat buvo didelis neapibrėžtumas). Vėliau ji visgi šiek tiek pakilo, svyruodama ties maždaug 30 JAV dolerių už barelį riba.^[4] 2022 m. po Rusijos invazijos į Ukrainą naftos kaina pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį.^[5]

Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu, tokios spalvos būna beveik visų žemynų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.

Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:

• lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
• vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
• sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).

Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus.

Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

Nafta susideda iš įvairių komponentų:

A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.

• Lengvoji angliavandenilių frakcija
• Mineralinės alyvos
• Kietieji angliavandeniliai

B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.

• Dervos:
  • Benzolinės sudėties
  • Spirito-benzolinės sudėties
• Asfaltenai
• Karbonai
• Karboidai

Naftos elementinė sudėtis:

• Anglis (C): 82–87 %
• Vandenilis (H): 12–15 %
• Siera, azotas, deguonis (S,N,O): 0,5–2 %

Frakcinis distiliavimas taikomas perdirbant naftą, kai iš jos norima gauti įvairių produktų:

• Dujiniai angliavandeniliai – lengviausios naftos frakcijos, distiliuojant išgaruoja pirmiausiai. Tai daugumoje propano ir butano dujos.
• Benzinas – gaunamas didesnėje nei 30 °C;
• Žibalas – gaunami 30–200 °C temperatūroje;
• Dyzelinis kuras – gaunami 150–250 °C temperatūroje;
• Tepalai/alyvos – gaunami 250–400 °C temperatūroje;
• Mazutas arba krosnių/katilų kuras – vakuuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija;
• Gudronas – sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis;
• Siera – pašalinis produktas, gaunamas nusierinant naftos produktus.

 

Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi, biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.

Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutiniu sluoksniu).

Daug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.

Naftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis).

Kai kurie naftos pavadinimai (WTI ir Brent dažniausiai cituojami žiniasklaidoje):

 

• Brent Blend – iš 15 Europos naftos telkinių išgautos naftos pavadinimas
• Ural – Rusijoje išgauta nafta
• West Texas Intermediate (WTI) – Šiaurės Amerikos nafta
• Dubai – daugiausia Artimųjų Rytų nafta
• Tapis – Malaizijos nafta
• Minas – Indonezijos nafta
• Arab Light – Saudo Arabijos nafta
• Bonny Light – Nigerijos nafta
• Fateh – Dubajaus regiono nafta
• Isthmus – Meksikos nafta
• Saharan Blend – Alžyro nafta
• Tia Juana Light – Venesuelos nafta

Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIX a. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai. Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:

• distiliacija
• krekingas
• pirolizė

Lentelėje nurodytas 2017 m. trisdešimtyje šalių išgautos naftos kiekis bareliais per dieną.^[7]

 

Naftos išgavimas bareliais per dieną:
1	Jungtinės Amerikos Valstijos	15 566 000
2	Saudo Arabija	12 090 000
3	Rusija	11 200 000
4	Kanada	4 987 000
5	Kinija	4 779 000
6	Iranas	4 669 000
7	Irakas	4 462 000
8	Jungtiniai Arabų Emyratai	3 721 000
9	Brazilija	3 363 000
10	Kuveitas	2 928 000
11	Meksika	2 260 000
12	Venesuela	2 174 000
13	Kataras	2 068 000
14	Nigerija	2 037 000
15	Norvegija	1 979 000
16	Kazachstanas	1 880 000
17	Angola	1 707 000
18	Alžyras	1 641 000
19	Jungtinė Karalystė	1 047 000
20	Indija	1 003 000
21	Omanas	980 000
22	Indonezija	913 000
23	Kolumbija	875 000
24	Libija	852 000
25	Azerbaidžanas	799 000
26	Malaizija	723 000
27	Argentina	674 000
28	Egiptas	653 000
29	Ekvadoras	531 000
30	Tailandas	501 000
-	Iš viso	-

Palyginimui, 2016 m. Lietuvoje buvo išgaunama 2 000 barelių naftos į dieną^[8].

Pagrindinis straipsnis – Naftos gavyba Lietuvoje.

 

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:

• Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (licenziją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“)
• Genčiai – Šventosios plotas (licencija UAB „Genčių nafta“)
• Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas (UAB „Manifoldas“)
• Diegliai (Dieglių naftos telkinys), Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas (UAB „Minijos nafta“)
• Platelių plotas (UAB „Troba“)

Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

2012 m. Lietuvoje išgauta 102 040 tonų naftos, o 2013 m. – 86 070 tonų.^[9]

Lietuvos naftos telkinių žemėlapis

 

 

1884

 

1880

 

1949

 

1898

 

1883

 

1929

 

1763

 

Kintai

 

1851

 

1882

 

1881

 

335

 

3608

 

1926

 

1885

 

3358

 

4508

 

4494

• ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 108–109 p. ISBN 978-9955-38-341-3.

• oilprice.com / The Baltic Sea: Europe’s Forgotten $80 Billion Oil Play? By Viktor Katona – Feb 26, 2017
• simmonsco-intl.com / Naftos rinkos ypatumai^{[neveikianti nuoroda]}