Lietuvos dailininkų sąjunga
Lietuvos dailininkų sąjunga – Lietuvos savanoriška kūrybinė organizacija, vienijanti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus, skatinanti ir propaguojanti sąjungos narių kūrybą, ginanti jų autorių teises, rengianti ir dalyvaujanti kūrybiniuose projektuose.
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
1940–1941 m. vadinosi Lietuvos dailininkų profesine sąjunga, 1941–1944 m. ir nuo 1989 m. – vėl Lietuvos dailininkų sąjunga, 1944–1989 m. – LTSR dailininkų sąjunga.
Istorija
redaguotiLietuvos dailininkų sąjunga įsteigta 1935 m. Kaune. 1938 m. prie jos prisijungė Lietuvos dailininkų draugija. 1941–1944 m. prie TSRS dailininkų sąjungos Maskvoje veikė LTSR dailininkų sąjungos biuras, kuris vėliau prisijungė prie LTSR dailininkų sąjungos. 1944–1994 m. Lietuvos dailininkų sąjungai priklausė Lietuvos dailės fondas.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė. Nuo 1990 m. – Tarptautinės meno asociacijos (IAA), nuo 1996 m. Europos menininkų tarybos (ECA) narė.
Veikla
redaguotiVeikia Grafikos, Skulptūros, Tapybos, Tekstilės, Scenografijos, Dailėtyros, Taikomųjų, Monumentaliųjų menų sekcijos. Turi teritorinius skyrius Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. 2008 m. vienijo 1310 narių.
Konferencijos – suvažiavimai šaukiami kas 4 metai, jose tvirtinama taryba, renkamas pirmininkas. Lietuvos dailininkų sąjungai priklauso:
- Galerija „Arka“ Vilniuje, nuo 1990 m.
- Šv. Jono gatvės galerija Vilniuje, nuo 1991 m.
- Dailininkų sąjungos galerija Vilniuje, nuo 1993 m.
- Galerija „Kairė-Dešinė“ Vilniuje, nuo 1995 m.
- Galerija „XX“ Panevėžyje, nuo 1993 m.
- „Meno parkas“ Kaune, nuo 1997 m.
- Klaipėdos galerija, nuo 1998 m.
- Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla, nuo 1997 m. iki 2002 m. Dailės leidybos ir informacijos centras, leidžianti dailės albumus, knygų seriją „Šiuolaikiniai Lietuvos dailininkai“, žurnalą „Dailė“.[1]
1998–2006 m. leistas informacinis leidinys „Mėnraštis“. Nuo 2007 m. balandžio mėn. rengiamas informacinis leidinys „Dailėraštis“, kuris spausdinamas ir platinamas kaip savaitraščio „Literatūra ir menas“ priedas.
Pirmininkai
redaguoti- Justinas Vienožinskis – 1935–1936 m.
- Viktoras Vizgirda – 1936–1938 m.
- Adomas Smetona – 1938–1940 m.
- Antanas Žmuidzinavičius – 1940 m.
- Mečislovas Bulaka, Stepas Žukas – abu 1940–1941 m.
- Adalbertas Staneika – 1942–1944 m.
- Liuda Vaineikytė – 1944–1956 m.
- Vytautas Mackevičius – 1956–1958 m.
- Jonas Kuzminskis – 1958–1982 m.
- Konstantinas Bogdanas – 1982–1987 m.
- Bronius Leonavičius – 1987–1992 m.
- Algimantas Biguzas – 1992–1994 m.
- Gvidas Raudonius – 1994–1998 m.
- Vaclovas Krutinis – 1998–2008 m.
- Eugenijus Nalevaika – 2008 - 2012 m.
- Edita Utarienė - 2012 - 2020 m.
- Eglė Ganda Bogdanienė – nuo 2020 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos dailininkų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 205 psl.