Kazimieras Graužinis

Tėvas – Kazimieras Graužinis (mirė 1911 m.), motina – Regina Marcijona Lukaševičiūtė-Graužinienė. Tėvai buvo žemdirbiai ūkininkai, Martyniškių dvaro savininkai. Graužinių šeimoje augo devyni vaikai – du sūnūs Klemensas ir jauniausias šeimoje Kazimieras, bei septynios dukterys: Domicelė (Palevičienė), Ona (Petro Petronio, g. 1887 m., Lietuvo kariuomenės kūrėjo, savanorio, žmona), Elena (Jono Motiejūno-Valevičiaus, Lietuvos visuomenės ir karinio veikėjo, Lietuvos kariuomenės majoro, žmona), Aldona (Kazimiero Venckūno žmona), Veronika (Juozo Šakėno žmona), Marija ir Emilija.^[1] Brolis – Klemensas Graužinis (1890–1939), Ketvirtojo Seimo narys, sesuo – knygnešė Domicelė Graužinytė–Palevičienė, žmona – Laimutė Elena Šlapelytė (susituokė 1929 m.). Turėjo tris dukras – Laimutę Oną, Reginą Nijolę ir Mildą Eleną.^[2][3]

 

1919 Lietuvos kariuomenės savanoris, 1919 m. baigė Karo aviacijos mokyklą. Tarnavo Vilniaus komendantūroje ir Generaliniame štabe. XX a. trečiame dešimtmetyje baigė Paryžiaus universitetą, Politinių mokslų mokyklos Paryžiuje diplomatinį skyrių. 1927 m. teisės daktaras.

Nuo 1922 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, pasiuntinybių Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Latvijoje sekretorius. 1929–1932 m. prezidento A. Smetonos sekretorius. 1932–1939 m. laikinasis reikalų patikėtinis prie Šv. Sosto. Nuo 1939 m. – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Pietų Amerikai. Iš pradžių rezidavo Buenos Airėse. 1940 m. liepos mėn. dėl Lietuvos sovietinės okupacijos įteikė protesto notas Argentinos vyriausybei, Urugvajaus, Brazilijos užsienio reikalų ministrams, kitiems Lotynų Amerikos šalių diplomatams. 1946 m. pabaigoje Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos šalimis 1947 m. perkėlė pasiuntinybę į Montevidėją (Urugvajus). 1950 m. inicijavo Urugvajaus lietuvių bendruomenės įkūrimą.^[4]

• GRAUŽINIS Klemensas (1880–1939) | lrs.lt