Jonas Černius
| Jonas Černius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1898 m. sausio 18 d. Kupiškis |
| Mirė | 1977 m. liepos 3 d. (79 metai) Los Andželas, JAV |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Veikla | valstybės ir karinis veikėjas |
| Alma mater | 1929 m. Briuselio aukštoji karo inžinerijos mokykla |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1933 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas, | |
Jonas Černius (iki 1919 m. Černiauskas, 1898 m. sausio 18 d. Kupiškyje – 1977 m. liepos 3 d. Los Andžele, JAV) – Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, brigados generolas.
Biografija
redaguotiBaigė Kupiškio pradinę mokyklą, Panevėžio gimnaziją. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris.[2] Baigęs Kauno karo mokyklą tarnavo Trečiajame pėstininkų pulke, kovų su Raudonąja armija ir Lenkijos kariuomenės daliniais dalyvis. 1920 m. baigė inžinerijos karininkų kursus Kaune.
1920–1925 m. tarnavo Elektrotechnikos batalione, 1926 m. tarnavo Technikos pulke. 1925 m. baigė Aukštųjų karininkų kursų Elektrotechnikos skyrių. 1929 m. baigė Briuselio aukštąją karo inžinerijos mokyklą. 1932 m. Paryžiuje baigė Prancūzijos generalinio štabo akademiją.
1932–1934 m. Karo technikos štabo, 1934 m. Kauno karo mokyklos, Vyriausiojo štabo valdybos Operacijų skyriaus viršininkas. 1935–1939 m. Kariuomenės štabo viršininkas. 1937 m. brigados generolas. 1939 m. kovo 28 d. – lapkričio 21 d. XX ministrų kabineto ministras pirmininkas, vėliau 1-osios pėstininkų divizijos Vilniuje vadas iki 1940 m. birželio mėn. Dėstė inžinerijos dalykus Karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų ir Generalinio štabo karininkų kursuose, parengė vadovėlių. Bendradarbiavo karinėje spaudoje.
SSRS okupavus Lietuvą, 1940–1941 m. Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso štabo viršininkas, 1940 m. generolas majoras. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui iš Raudonosios armijos pasitraukė. 1941–1944 m. dirbo Kupiškio malūno direktoriumi, atsisakė bendradarbiauti su vokiečių okupacine valdžia. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1947 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją,[3] nuo 1948 m. gyveno JAV. Trumpai dirbo BALF, vėliau inžinieriumi.[4] Jo vardu pavadinta Noriūnų Jono Černiaus pagrindinė mokykla.
1998 m. jo ir žmonos palaikai pervežti į Lietuvą ir palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Įvertinimas
redaguoti- 1933 m. DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas
- 1936 m. Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas
- 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medalis Nr.4851
- 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis
- 1935 m. Šaulių žvaigždės ordinas
- 1939 m. Šaulių žvaigždės medalis
- 1938 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 1-ojo laipsnio kryžius
- 1937 m. Skautų Svastikos ordinas
- 1935 m. Latvijos Trijų žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas
- 1939 m. Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžius
- 1929 m. Latvijos Nepriklausomybės karo 10-mečio medalis
- 1936 m. Prancūzijos Garbės legiono 3-ojo laipsnio ordinas (Komandoro kryžius)
Literatūra
redaguoti- Lietuvos kariuomenės brigados generolas ministras pirmininkas Jonas Černius: monografija (sud. Henrikas Paulauskas). – Vilnius: Rosma, 2006. – 256 p.: iliustr. – ISBN 9986-00-489-6
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Objekto Nr. 25134 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Jonas Černius“. Suarchyvuotas originalas 2014-08-14. Nuoroda tikrinta 2016-03-05.
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 49 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Jonas Černius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 317 psl.
Video:
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vladas Mironas |
Lietuvos ministras pirmininkas 1939 m. |
Po to: Antanas Merkys |