Indiana

Įsteigta 1816 m. gruodžio 11 d.

Iš šiaurės Indiana ribojasi su Mičigano ežeru ir Mičigano valstija, rytuose su Ohaju, šiaurėje su Kentukio valstija, vakaruose su Ilinojumi. Indiana iš viso užima 92 896 km² plotą.

 

Indianos paviršius neaukštas – būdingos lygumos ir plynaukštės. Šiaurinėje Indianos dalyje, kurią nuo centrinės žemės ūkio lygumos skiria Vobašo upė, telkšo daug ežerų. Pietinėje Indianos dalyje yra daug žemumų, į kurias įsiterpia kalvos, slėniai, siauri tarpekliai (Pietinės žemosios plynaukštės). Aukščiausias taškas – Huserio kalva (383 m) – iškilęs rytiniame Indianos pakraštyje. Mičigano ežero pakrantėje driekiasi plati kopų juosta.

Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje –4 °C, pietinėje dalyje +3 °C, liepos (atitinkamai) +23 °C ir +26 °C. Per metus iškrinta 900–1000 mm kritulių (daugiausia kovo–rugsėjo mėnesiais).^[2] Vasaros antroje pusėje nereti tornadai. Aplink Mičigano ežerą žiemomis dažnai daug prisninga.

Pietine Indianos riba teka Ohajo upė, vakarine – jos intakas Vobašas. Pastarojo intakai (Tipekanu, Vait Riveris, Misisineva) vagoja didžiąją dalį valstijos ploto. Indianos šiaurinėje ir vidurinėje dalyse daug nedidelių ežerų (didžiausias – Vavasis). Dirvožemiai Indianos šiaurinėje ir vidurinėse dalyse išplautžemiai, Vobašo ir Vaito upių slėniuose – derlingi juosvažemiai, Indianos pietinėje dalyje – rūgštžemiai.

 

 

 

 

Indianos miškingumas – 21 %.^[3] Miškai (daugiausia lapuočių) susitelkę valstijos pietuose. Būdingi sukultūrinti kraštovaizdžiai. Mičigano ežero pakrantėje įsteigtas Mičigano kopų nacionalinis parkas, pietinėje dalyje – Huserio nacionalinis miškas. Yra nedidelių krioklių, urvų, versmių.

2020 m. etninė sudėtis:

• baltieji – 79,1 % (daugiausia anglų, vokiečių, airių, lenkų kilmės)
• afroamerikiečiai – 10,8 %
• lotynoamerikiečiai – 8,2 % (daugiausia meksikiečiai)
• azijiečiai – 3,1 % (indai, kinai, birmiečiai, filipiniečiai)
• indėnai – 1,6 %

2020 m. duomenys^[4]

• Indianapolis (887,6 tūkst. gyv.)
• Fort Veinas (263,9)
• Evansvilis (117,2)
• Saut Bendas (103,4)
• Karmelis (99,7)
• Fišersas (99,0)
• Blumingtonas (79,1)
• Hamondas (77,8)
• Lafajetas (70,7)

Didžiąją dalį Indianos ekonomikos sudaro gamyba, trys ketvirtadaliai žemės naudojama žemės ūkiui. Auginamos grūdinės kultūros, daugiausia kukurūzai, kviečiai. Sojų pupelės ir šienas yra viena iš svarbiausių žemės ūkio kultūrų, taip pat auginamos įvairios daržovės, bei vaisiai. Auginamos kiaulės, galvijai. Nepaisant to, kad miestų populiacija lenkia kaimo, dauguma miestų yra svarbūs žemės ūkiui.

Indianos valstija gamina plieną, geležį, įvairius elektros prietaisus, tranporto įrangą, chemikalus, apdirba maisto produktus. Valstijoje yra gausu naudingųjų iškasenų, tokių kaip akmens anglis ar akmuo.