Advokatas

Lietuvoje asmuo, siekiantis tapti advokatu, turi būti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turėti teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taip pat jis turi turėti ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo (nuo kvalifikacinio laipsnio įgijimo) stažą arba atlikti ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką, būti nepriekaištingos reputacijos, mokėti valstybinę (lietuvių) kalbą, neturėti sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Be to, būtina išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą, nebent asmuo turi ne mažesnį kaip 7 metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras.^[4]

Vokietijoje yra reikalinga vadinamoji teisinė kvalifikacija eiti teisėjo pareigas (vok. Befähigung zum Richteramt). Ją turi įgyti ne tik būsimasis advokatas, bet ir prokuroras, teisėjas bei notaras.^[5] Tokia kvalifikacija įgyjama baigus universitetines teisės studijas (ne mažiau kaip 2 metai, paprastai 4-5 m.) ir išlaikius pirmąjį valstybinį teisės egzaminą bei atlikus specialią teisės praktiką (Teisės referendariatas), o po jos – išlaikius antrąjį valstybinį teisės egzaminą.^[6]

Advokato teisinės paslaugos gali būti teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, (teisinė) gynyba bei atstovavimas bylų procese. Šiuo atveju advokato vaidmuo įgyja ypatingą reikšmę, kadangi kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

Advokatas atitinkamus teisinius veiksmus gali atlikti tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai.

Lietuvoje advokatas turi teisę už atlyginimą teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu (pvz., valdybos ar stebėtojų tarybos nariu), tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas. Teisę teikti šioje dalyje išvardytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

Pagrindinis straipsnis – Advokato kontora.

Advokato darbo vieta yra advokato kontora. Joje gali dirbti ne tik vienas, bet ir keli advokatai, kiti teisininkai, įvairūs – nebūtinai tik teisės – specialistai, jų padėjėjai.

Jei kontorą sudaro keli advokatai, vienas iš jų yra vadovaujant(ys)is partneris arba advokatų kontoros (profesinės bendrijos) seniūnas.

Partnerystės pagrindu (paprastai sudarę jungtinės veiklos sutartį) veikiantys advokatai – partneriai. Esant dideliam jų skaičiui, gali būti išskiriami vyresnieji partneriai.

Toliau pagal hierarchiją seka asocijuoti partneriai – dažniausiai tai advokato praktikos jau turintys asmenys, kiti profesionalūs teisininkai, tačiau kurių indėlis ar veikla neprilygsta partnerių veiklai.

Dažniausiai Vakarų valstybėse į advokatų kontoros veiklą įsitraukia jauni, neseniai studijas baigę teisininkai, siekiantys advokato karjeros (tapti partneriais). Jie paprastai turi asocijuoto teisininko (angl. Associate) statusą. Tokie teisininkai laikomi potencialiais partneriais. Jų profesinis augimas – kaip ir įvairiose profesinėse konsultacinėse bendrovėse – remiasi principu „pakilti arba pasitraukti" (angl. up-or-out).

Be to, advokatų kontoroje gali dirbti kiti teisininkai. Jų statusas gali būti diferencijuojamas įvairiai – vyresnieji, jaunesnieji teisininkai ir pan.

Teisės specialistai, paprastai studijuojantys teisę, tačiau dar neturintys kvalifikacinio laipsnio, dirba teisininkų padėjėjais.

Teisinį advokatų kontoros personalą aptarnauja administracinis-techninis personalas – darbuotojai, atliekantys administracines-technines funkcijas (referentai, sekretorės, administratorės, ir pan.), taip pat gali būti įvairūs specialistai (pvz., vertėjai). Dar gali būti aptarnaujantis personalas – nespecialistai, aptarnaujantys advokatų kontorą (pvz., valytojai).

Kaip minėta, advokatai gali veikti tiek pavieniui, t. y. įsteigę nuosavas advokatų kontoras (darbo vietą), tiek ir drauge su kitais, pvz., steigdami profesinę bendriją. Savo ruožtu advokatų kontoros ir jų bendrijos gali vienytis į nacionalinius ar tarptautinius advokatų kontorų tinklus ar grupes.

Didžiausios advokatų kontoros, jų aljansai gali vienyti netgi kelis tūkstančius advokatų bei kitokių teisės specialistų. Pvz., amerikiečių teisės firma „DLA Piper“ vienija beveik 3 800 advokatų (2008 m.), „Baker & McKenzie“ – 3 600 (iš 10 000 darbuotojų), „Jones Day“ – 2 500.^{[reikalingas šaltinis]} Didžiausia advokatų kontora Europoje – „Garrigues“ (per 2 000 advokatų, 2009 m.).^{[reikalingas šaltinis]}

Didžiausios Lietuvos advokatų kontoros (pagal teisininkų skaičių 2011 m.):

Pagrindinis straipsnis – Advokatas specialistas.

Nors advokatas yra laikomas plataus profilio teisininku, tačiau šiuolaikinėje praktikoje vis labiau plinta veiklos specializacijos. Advokatai dažnai pasirenka konkrečia vieną ar kelias teisės sritis, kuriose jie specializuojasi, t. y. teikia teisines paslaugas. Tai gali pasireikšti kaip bendroji (universalioji) advokato veikla (konsultacijos, atstovavimas) tam tikroje teisės šakoje (pvz., darbo, civilinė, komercinė teisė) arba netgi koncentravimasis ties specifinėmis, siauromis teisinėmis paslaugomis (pvz., įmonių susiliejimai ir įsigijimai, mokesčiai, nekilnojamasis turtas). Konkreti specializacija susiformuoja teisinės praktikos metu. Ji gali būti nurodoma vizitinėje kortelėje, advokatų kontoros prezentacinėje medžiagoje (pvz., buklete, tinklalapyje). Kai kuriose valstybėse, pvz., Vokietijoje, gali būti oficialiai suteikiamas tam tikros specializacijos titulas, vardas (pvz., Advokatas komercinės ir įmonių teisės specialistas) ir ginamas įstatymo. Tokiu atveju būtina įvykdyti visas reikiamas sąlygas bei gauti Advokatų rūmų sutikimą.

Baristeris – advokatas bendrosios teisės (angl. Common Law) teisinėse sistemose (Anglija ir Velsas, kitose Commonwealth šalyse), atstovaujantis teisme bei rašantis procesinius ir kitus teismui svarbius dokumentus. Solisitorius, priešingai, teisme paprastai neatstovauja (nebent žemesnės instancijos), kontaktuoja su klientu, jam teisiškai pataria. Baristeriui yra leidžiama „ginti teisme“. Tai reiškia, kad vienos iš keturių advokatus rengiančių teisinių korporacijų – angl. Inns of Court, jas sudaro Vidurinis Templis (Middle Temple), Vidinis Templis (Inner Temple), Grėjaus namai (Gray’s Inn) ir Linkolno namai (Lincoln’s Inn) – „seniūnai“ jį kviečia į advokatūrą ir suteikia teisę dalyvauti teisme bei ginti byloje klientą.

Baristeriai yra beveik tas pats, kas solisitoriai tuo požiūriu, kad jie gali specializuotis labai plačioje srityje. Baristeriai yra individualiai dirbantys, teisiniais klausimais patariantys specialistai ir „teismų salių“ advokatai. Jie dirba savarankiškai arba grupėmis biuruose, vadinamuose (advokatų) kontoromis, kur jie žinomi kaip kontorų „nuomininkai“. Iš kiekvieno nuomininko reikalaujama prisidėti padengiant kontoros išlaidas. Kiekviena kontorų grupė turi patyrusį vadovą baristerį, kuris vadovauja nuomininkų veiklai. Kiekvienas baristeris yra nepriklausomas nuo kitų nuomininkų, tačiau reikalaujama, kad jis sudarytų ir savo atskirą klientų bazę. Baristeriai daugiausia yra mokomi advokatūros, kitaip tariant, jie mokomi atstovauti savo klientams aukštesniuosiuose teismuose. Tačiau advokatūra nėra vienintelė baristerių veikla. Iš tikrųjų jų atsakomybė yra labai nevienoda ir priklauso nuo teisės srities, kurioje jie specializuojasi. Taigi, kai jie nėra baristeriai teismuose, panašiai kaip solisitoriai, jie daug laiko skiria klientams konsultuoti ir byloms tirti, taip pat tyrimams atlikti ir žinioms pasirinktoje srityje atnaujinti. Šiandieninis baristerių vaidmuo vis labiau tampa panašus į kurios nors srities eksperto. Baristeriai turi specialisto žinių ir profesinės patirties vienoje teisės srityje, todėl jie dažnai yra kviečiami patarti solisitoriams ir sudėtingose bylose pateikti eksperto išvadą^[8] (ES inf.).

Pagrindinis straipsnis – Advokato padėjėjas.

Advokato padėjėjas – advokato pagalbininkas, padėjėjas, teisininkas; asmuo, besirengiantis profesinei advokato veiklai. Lietuvoje advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Lietuvoje advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po 1 metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmenys įrašomi Lietuvos advokatūros sprendimu.

Moterų advokačių įvairiose šalyse paprastai yra mažiau nei vyrų. Pavyzdžiui, Vokietijoje jos sudaro vos 30 % (1973 m. – 5 %, 1983 m. – 10 %, 1987 m. – 13 % ir 1997 m. – 21 %).^[9]

Pagrindinis straipsnis – Advokatūra.

Advokatų savivaldą įgyvendina profesinės organizacijos bei institucijos, tokios kaip Advokatų rūmai.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos advokatūra.

Lietuvoje advokatus vienija oficiali profesinė organizacija, vad. Lietuvos advokatūra. Institucija – Lietuvos advokatų taryba.

Jaunuosius advokatus Lietuvoje vienija nevyriausybinė organizacija Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija.

Profesinės, pagal narystę – privalomos organizacijos daugelyje valstybių yra Advokatų rūmai. Jie gali būti regioniniai ir nacionaliniai. Regioniniai veikia federalinių valstybių federaciniuose subjektuose, nacionaliniai – visos valstybės mastu (vienija advokatus ir (ar) advokatų organizacijas, pvz., rūmus).

Tarptautinės organizacijos vienija įvairiose valstybėse veikiančius advokatus arba tam tikrose tarptautinėse teisminėse institucijose dirbančius advokatus (pvz., Tarptautinio Teisingumo Teismo advokatų sąjunga – Tarptautinio Teisingumo Teismo).

Vikicitatos

 

Puslapis Vikicitatose –

Advokatas