Česlovas Radžiūnas

Mokėsi Vilniaus 4-ojoje vidurinėje mokykloje ir dainavo Mokytojų namų berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas", kur mokėsi ir muzikos. 1972–1977 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. H. Perelšteino klasė). 1984 m. baigė operinio dirigavimo stažuotę – asistentūrą prie Kultūros ministerijos Maskvoje (vadovas J. Aleksa).

1973–1975 m. Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris, 1975–1977 m. Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ chormeisteris. 1977–1980 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų choro „Elektronika“ chormeisteis – dirigentas, 1979–1980 m. Vilniaus miesto vyrų choro „Vilma“ chormeisteris, 1978–1987 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų vokalinio ansamblio „Sigma“ vadovas. 1983–1990 m. sostinės simfoninio orkestro „Vilnius" meno vadovas ir dirigentas.

Nuo 1985 m. Č. Radžiūnas Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas ir merginų choro vadovas, nuo 1986 m. vyr. dėstytojas, studentų mišriojo choro studijos ir mišriojo kamerinio choro dirigentas, 1988–1991 m. šio kolektyvo meno vadovas ir vyr. dirigentas. 1988 m. tarptautiniame chorų konkurse Goricijoje (Gorizia – Italija) kamerinis choras laimėjo tris pirmąsias vietas, vieną antrąją ir konkurso Grand Prix. 1989 m. dalyvavo tarptautiniame chorų konkurse Arece (Arezzo – Italija). Choristai lankėsi Florencijoje ir Romoje – Vatikane juos priėmė popiežius Jonas Paulius II, dalyvavo popiežiaus koncelebruojamose šv. Mišiose: giedojo lietuviškas giesmes ir dainavo dainas. 1989 m. rudenį kamerinis choras dalyvavo Europos tarptautinių konkursų Grand Prix laimėtojų festivalyje Sardinijos saloje (Italija). Pirmą kartą festivalyje buvo atliktos F. Poulenco Mišios chorui a cappella, studentai koncertavo Sardinijos bažnyčiose, aplankė Romą, surengė koncertą Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje. 1990 m. tarptautiniame chorų konkurse Türe (Tours -Prancūzija) choras pelnė dvi pirmąsias vietas, konkurso Grand Prix ir specialų prizą. 1990 tarptautiniame chorų konkurse Tolosoje (Ispanija) laimėjo vieną pirmąją, dvi antrąsias ir vieną trečiąją vietą.

Nuo 1993 m. Č. Radžiūnas – Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros docentas, nuo 2013 m. - profesorius, išugdė būrį chorvedžių.

1976–1985 m. Č. Radžiūnas Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro chormeisteris, 1979–1985 m. teatro vaikų choro studijos įkūrėjas ir vadovas.

Nuo 1989 m. teatro vyr. chormeisteris – choro vadovas. Jo vadovaujamas operos choras pasiekė aukštą profesinį meistriškumą, gerai vertinamas Lietuvos ir užsienio choro meno žinovų. Į kolektyvą sutelkęs daug jaunų muzikos mokslus baigusių dainininkų, pasiekė idealią choro balsų sudėtį – 43 moterys ir 40 vyrų. Choras pajėgia atlikti bet kokio sudėtingumo operinį simfoninį ir kantatinį – oratorinį kūrinį. Be daugelio parengtų klasikinių operų chorų, kolektyvas vis dažniau ėmė rengti ir koncertines programas, koncertuoti Lietuvoje ir užsienyje. Parengė A. Dvořäko „Requiem“ (1993 m., pirmas atlikimas Lietuvoje), G. Puccini „Messa di Gloria“ (1994 m.), J. S. Bacho „Pasijas pagal Morkų“ (1996 m. pirmą kartą atliko Lietuvoje, taip pat ir Vokietijoje), F. Schuberto „Stabat Mater“ (1997 m.). Be pagrindinio darbo operų spektakliuose, choras dalyvauja jubiliejiniuose ir meno meistrų koncertuose, dainuoja Operos sezono atidarymo progomis, įvairių švenčių minėjimuose, festivaliuose ir kituose kultūros renginiuose, dažnai išvyksta į didžiuosius Lietuvos miestus. Su teatro kolektyvu choras gastroliavo JAV (1991 m.), Vokietijoje (1991, 1994, 1996 m.), Italijoje (1992 m.), Suomijoje (1993 m.) ir Nyderlanduose (1993, 1994, 1995 m.). Minėtinos ryškiausios pastarųjų metų operos, kuriose itin gausu chorinių scenų: G. Verdi „Nabukas“, „Trubadūras“, „Makbetas“, C. M. von Weberio „Laisvasis šaulys“, Ch. Gounod „Faustas".

Č. Radžiūnas reiškiasi kaip simfoninių ir operinių kūrinių dirigentas. Vadovaudamas sostinės simfoniniam orkestrui „Vilnius“, dirigavo J. Haydno Simfoniją c – moll, F. Schuberto Nebaigtąją simfoniją, W. A. Mozarto, G. Sviridovo ir kitų kompozitorių simfoninius – vokalinius kūrinius. Diriguoja chorus ir didesnes operų chorų scenas su teatro simfoniniu orkestru ir solistais. 1991 m. JAV su Lietuvos ir Čikagos lietuvių operos kolektyvais statė A. Ponchiellio operą „Lietuviai". 1991 m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės vienas iš muzikos vadovų ir dirigentų Čikagoje. 1986 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, o 1990 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. Sūnus Saulius Radžiūnas Lietuvos muzikos akademijoje studijuoja choro ir simfoninį dirigavimą – jis 1997 m. tarptautinio choro dirigentų konkurso Rygoje (Latvija) diplomantas.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.